Kodėl naujasis BLACKPINK klipas sukėlė vieną keisčiausių analizių BeadCulture istorijoje

Kai BLACKPINK išleidžia naują vaizdo klipą, pasaulis paprastai reaguoja gana nuspėjamai.

Internetas sprogsta.
Gerbėjai analizuoja aprangą.
YouTube skaičiuoja milijonus peržiūrų greičiau, nei Babča suspėja suskaičiuoti slyvas koldūnams.

Tačiau šį kartą nutiko kažkas kitokio.

Šį kartą dalis interneto… keistai nutilo.

Nes klipas „GO“ visai nepanašus į tipišką K-pop sugrįžimą.
Jame yra kažkas keisto. Kažkas sunkiai paaiškinamo. Kažkas, ko negalima suprasti vien iš choreografijos ar gražių kostiumų.

Būtent todėl atsiranda ši straipsnių serija.

Nes „GO“ nėra tiesiog muzikinis klipas.

Jis labiau primena vizualinį transformacijos ritualą.

👵 Babča burba iš redakcijos kampo:
„Aš to visai nesuprantu. Iš pradžių visur teka vaškas, paskui jos stovi kaip statulos, o tada kažkas sako GO. Bet turiu pripažinti – tai hipnotizuoja.“

Išleidimo kontekstas: kur šiandien yra BLACKPINK

Jau keletą metų BLACKPINK yra vienas didžiausių pasaulinės popmuzikos fenomenų.

Grupė atsirado po YG Entertainment sparnu ir taip stipriai peržengė K-pop ribas, kad tapo tikru globaliu kultūriniu ženklu.

Ankstesnės jų eros rėmėsi trimis pagrindiniais elementais:

• stipri vizualinė stilizacija
• agresyvi pop energija
• „girl crush“ estetika

Pakanka prisiminti tokias eras kaip:

• Kill This Love
• How You Like That
• Pink Venom

Šie projektai dirbo su monumentalumu, didžiulėmis scenomis ir labai aiškia žinute:

galia, dominavimas ir triumfas.

Tačiau „GO“ sukuria visai kitokį jausmą.

Čia jau nebekalbama apie triumfą.

Čia kalbama apie kažko seno griūtį.

💃 Ruby Decibel pavarto akis:
„Brangioji, tai ne paprastas sugrįžimas. Tai mados ritualas. O ritualai niekada nevyksta atsitiktinai.“

Išleidimo data ir produkcijos kontekstas

Klipas „GO“ pasirodė tuo metu, kai BLACKPINK jau seniai nebėra tik idol grupė.

Jos yra:

• prabangių prekės ženklų pasaulinės ambasadorės
• medijų ikonos
• viso kartos kultūriniai simboliai

Grupės narės bendradarbiauja su tokiais mados namais kaip:

• Chanel
• Dior
• Celine
• Saint Laurent

Tai reiškia, kad jų vaizdo klipai jau nebėra tik muzika.

Jie tapo globaliais vizualiniais stiliaus manifestais.

Ir „GO“ šią idėją dar labiau sustiprina.

Kaip reagavo žiniasklaida

Pirmosios žiniasklaidos reakcijos buvo… įdomios.

Kai kurie leidiniai daugiausia dėmesio skyrė estetikai.

Tokie žurnalai kaip Vogue pabrėžė:

• stilių
• mados siluetus
• vizualinį minimalizmą

Muzikos žiniasklaida, pavyzdžiui, Billboard ar NME, daugiau dėmesio skyrė:

• muzikos produkcijai
• choreografijai
• narių pasirodymui

Tačiau gerbėjai pradėjo daryti visai ką kita.

Jie pradėjo analizuoti klipą simbolį po simbolio.

Reddit, YouTube ir Twitter pasirodė daugybė teorijų:

• vaškas kaip tapatybės simbolis
• suakmenėjimas kaip gynybos mechanizmas
• gyvatė kaip transformacija
• bendra galva kaip individualumo praradimas

Staiga paprastas pop klipas tapo vizualine mįsle.

🧐 Orla Křen pasitaiso akinius:
„Kai vienoje ritualinėje erdvėje naudojamas vaškas, akmuo ir gyvatės, tai retai būna atsitiktinumas. Tai simbolių kalba.“